Apie mus

Tikslas – skatinti mokslinį skepticizmą ir priešintis pseudomokslams, prietarams ir neracionaliems įsitikinimams.

Misija– kur tik įmanoma, skatinti moralinio sąmoningumo augimą, naudojant logiką, protą ir moralinę intuiciją. Didinti domėjimąsi mokslu, racionalizmu, skatinti kritinį mąstymą ir būti ugdymo priemone tiems, kurie ieško patikimo mokslinio požiūrio.

Vizija – siekiame laisvos, demokratiškos, tolerantiškos visuomenės grįstos moksliniu požiūriu ir humaniška vertybių sistema, laisva nuo bet kokios religijos, dogmos ir savavališko valdžios priėmimo, gerbiančios kritinį mąstymą, dialogą, atsakomybę, žodžio laisvę ir žmogaus teises.     

Kas yra skepticizmas?

Žodis “Skepticizmas” yra kilęs iš graikiško žodžio skepsis, kuris reiškia svyravimas, abejonė. Tai nereiškia, kad skepticizmas yra ciniškas naujų idėjų atmetimas, o labiau atviro bei kritiško mąstymo derinys.

Senovės skeptikai abejojo, kad žmonės gali absoliučiai viską atviri visoms galimoms idėjoms, kurių visiškai nesuprato.

Ši filosofinė tradicija galiausiai tapo pagrindiniu mokslo varikliu XVII ir XVIII amžiuose ir geriausiai buvo užfiksuota Deivido Hjumo (angliškai David Hume) pasaisakymo, kad išmintingi žmonės proporcingai yra užtikrinti savo idėjomis pagal tai, kiek turi informacijos jas paremti. Arba, kaip vėliau paminėjo Karlas Saganas (angliškai Carl Sagan), ypatingoms įžvalgoms reikia ypatingų įrodymų.

Modernusis skeptikų judėjimas yra gyventojų reiškinys, kuris padeda visuomenei suprasti ir atskirti sąmones nuo nesąmonių bei mokslą nuo pseudomokslo.  

Skepticizmas tai daro tirdamas neįtikimus reiškinius, skatindamas kritinį mąstymą bei kvestionavimą.

Karlo Sagano atsakymas į klausimą “Kas yra skepticizmas?”

***

Tai ne kažkas paslaptingo. Mes tai sutinkame kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, kai perkame naudotą automobilį, jei esame bent kiek protingi pasitelksime skepticizmą. Galėtumėte pasakyti: “Jis atrodo kaip nuoširdus žmogus. Imsiu viską, ką tik man pasiūlys”.

Arba galite pasakyti taip: “Nu ką gi, esu girdėjęs, kad kartais žmonės gali užsiimti apgavystėmis pardavinėdami naudotus automobilius” ir tuomet kažką darote norėdami nepasiduoti apgaulėms. Paspardote padangas, atidarote dureles, patikrinate po automobilio kapotu esančią įrangą. (Tai galima atlikti ir nieko nenusimanant apie automobilius, bent jau pamatysite bendrą vaizdą, kaip atrodo automobilis, arba galite atsivesti draugą, kuris nusimano mechanikoje ir gali Jums padėti.)

Bent kažkiek skepticizmo yra reikalinga, ir Jūs suprantate kodėl. Kartais gali būti nejauku prieštarauti pardavėjui ar užduoti klausimus, kuriuos nenoriai Jums atsakys, tačiau perkant automobilį šios abejonės gali Jums padėti. Jeigu nelavinsite bent minimalaus skepticizmo savyje ir būsite patiklus, kažkada vis tiek teks dėl to susimokėti. Tuomet pyksite ant savęs, kad neinvestavote į skepticizmą anksčiau.

Nors ir visi tai supranta, tačiau problema yra ta, kad naudotas automobilis yra viena, o reklamos bei politikų pranešimai yra visai kas kita. Gaila, kad kai kuriose gyvenimo situacijose esame skeptiški, o kitur – ne.

***

Skeptikai ir Mokslo neigėjai

Diskutuodami įvairiomis temomis, kaip, pavyzdžiui, globalinis atšilimas, dažnai maišome žodžius “neigėjas” bei “skeptikas”. Šios klaidos pasitaiko net ir žinomuose portaluose, pavyzdžiui, 2014 metų lapkričio mėnesio “New York Times” straipsnyje Oklahomos valstijos senatorius Džeimsas Inhofas (angliškai James Inhofe) buvo pavadintas “Globalinio atšilimo skeptiku”. O po dviejų dienų Skotas Horslis (angliškai Scott Horsley) pavadino jį “Vienu iš žinomiausių klimato kaitos neigėjų”. Tačiau šie pareiškimai yra skirtingi.

Tad verta susirūpinti, kad šie žodžiai yra painiojami tarpusavyje. Skepticizmas skatina kvestionavimą, tyrinėjimą bei argumentų ieškojimą, o neigimas yra idėjų atmetimas be objektyvaus apsvarstymo apie jų svarumą ir logiškumą.