Netikėk tuo, ką galvoji

Netikėk tuo, ką galvoji

Naujoji Edzardo Ernsto knyga įvardija kritinį mąstymą bei mokslu grįstą informaciją kaip pagrindinius metodus, padedančius priešintis paplitusiai dezinformacijai apie alternatyviąją mediciną, kitaip dar vadinamą SCAM (So-Called Alternative Medicine).

Kadaise Edzardas Ernstas ir pats buvo alternatyviosios medicinos specialistas. Būdamas pirmasis šios medicinos dėstytojas pasaulyje (mokė Exeterio Universitete, JK), jis pasinėrė į mokslinius tyrimus ir taip atskleidė, kad dauguma šios medicinos metodų yra arba visai neįrodyti, arba tik menkai pagrįsti. Šiandien jis be abejonės yra svarbiausias alternatyviosios medicinos ekspertas pasaulyje ir griežčiausias jos kritikas, aprašęs tai savo knygose bei autobiografijoje.

Naujausia jo knyga Don‘t Believe What You Think: Arguments For and Against SCAM yra tikras, jo teigimu, taip vadinamasis crash course apie kritinį mąstymą.

Kodėl žmonės renkasi alternatyviąją mediciną?

Ernstas aiškina, kad „SCAM entuziastai tikisi mažiau šalutinių poveikių, simptomų palengvinimo, visokeriopo ligos išgydymo, gyvenimo kokybės pagerėjimo ir apsaugos nuo ligų ateityje. Tokie dideli lūkesčiai dažniausiai ir yra grindžiami dezinformacija.“

Knygoje Ernstas parodo, kaip vartotojai yra manipuliuojami ir yra priversti tikėti akivaizdžiai neteisingais dalykais. Klaidingų įsitikinimų, apimančius tokias temas kaip klimato kaita, evoliucija, vakcina, propaguotojai naudojasi tomis pačiomis taktikomis:

  • Ignoruoja mokslinį konsensusą.
  • Išrankiai pasirenka savo įrodymus.
  • Pasikliauja prastos kokybės tyrimais, nuomonėmis ar istorijomis.
  • Išranda sąmokslo teorijas.
  • Šmeižia savo oponentus.
  • Primena, kad mokslas klydo praeityje.
  • Teigia, jog mokslas visko nežino.

Ernstas iškalbingai paaiškina, tokio šališkumo psichologiją:

  • Informacijos perkrova: vartotojai yra nuolat bombarduojami klaidinga informacija.
  • Motyvuota nežinia: žmonės renkasi vengti trikdančios, sau prieštaraujančios informacijos.
  • Motyvuotas samprotavimas: žmonės randa priežasčių ginti ilgai brangintą įsitikinimą nepaisydami jį neigiančių įrodymų.
  • Savęs įtikinėjimas: tai įvairūs fenomenai. Pavyzdžiui, inkaravimo šališkumas (anchoring), bandos jausmas (the bandwagon effect), Dunning-Kruger efektas, iliuzinė koreliacija, subjektyvus pateisinimas, racionalizavimas po pirkimo, ir kiti.
  • Neigimas: savęs įtikinėjimas suprastėja iki visiško tiesos neigimo.

Po diskusijos apie kritinį mąstymą, Ernstas pasineria į detalią ataskaitą. Kiekvienoje iš savo 35 esė jis parodo plačiai paplitusius įsitikinimus apie SCAM ir sunaikina juos pasitelkdamas samprotavimą ir mokslinius įrodymus. Jų pavyzdžiai:

„Aš atlikau tyrimą“

Kaip dažnai tai girdėjome? Deja, tyrimai nėra tai, ką šie žmonės įsivaizduoja. Labiau tinkamas apibūdinimas tam, ką jie atliko yra „tyrinėjimas“. Patys tyrimai turėtų būti sistematiški. Šie „tyrimai“ nebuvo sistematiški: vietoj to, žmonės žvalgėsi po atsitiktinai pasirinktas svetaines, straipsnius, vaizdo klipus, knygas, ir tuomet nekritiškai priėmė tas pažiūras, kurios juos patraukė. Po tokių tyrinėjimų, kai kurie žmonės renkasi palaikyti „integruotą“ požiūrį, galvodami, jog jis sėkmingai cirkuliuos abiejuose pasauliuose. SCAM dažnai bando pasirinkti įprastus gydymo būdus, tokius kaip mankštą, ir apsimesti, jog jie yra SCAM‘o atradimai.

SCAM yra naturalu ir savaime suprantama

Teigiama, jog visi SCAM metodai yra suprantami, bet ar tai tiesa? Kritinis mąstymas priverčia mus susimąstyti ar ausų žvakės, homeopatinis gydymas, naturopatinės neurologinės terapijos, chiropraktinio sąnarių judinimas už jų natūralaus judesio diapazono ribų, ir kitokie metodai iš tiesų yra savaime suprantami, natūralūs gydymai.

SCAM gali mums leisti sutaupyti daug pinigų

Argumentai, remiantys šį teiginį, yra klaidingi. Dauguma paskelbtų tyrimų rodo, kad SCAM naudojimas sukelia daugiau nei įprasta išlaidų.

SCAM tiekėjai turi gerų patarimų

Yra pilna įrodymų, kad daugelis šių patarimų yra ne tik prasti/menki, bet ir pavojingi, kartais net keliantys grėsmę gyvybei. Ernstas ragina skaitytojus patiems ieškoti informacijos ir patarimų, kurie yra lengvai pasiekiami.

Tyrimai teigia, kad…

Kartais tyrimai teikia neįprastus rezultatus, kurie tiesiogiai negali būti suvokiami kaip klaidingi. Patys autoriai kartais atkartoja savo tyrimus. Yra keturi paaiškinimai tokiai replikacijai: sukčiavimas, sutapimas, nepastebėtas šališkumas, arba tyrimas yra teisingas, tačiau visi anksčiau daryti tyrimai buvo neteisingi. Paskutinė galimybė yra mažiausiai įmanoma: vienas anomalus tyrimas negali nugalėti dešimtmečių ankstesnių tyrimų.

SCAM specialistai nediagnozuoja ligos

Kartais šie specialistai teigia nevykdantys diagnozių, tačiau, realybėje jie naudoja gausybę fiktyvių diagnostinių metodų, tokių kaip, taikomoji kineziologija, iridologija, Kirliano fotografija, tiesioginė kraujo analizė, pulso diagnozė, liežuvio diagnozė, Vega testas ir panašūs elektroakupunktūros variantai. Visi šie metodai buvo išbandyti ir demaskuoti.

Išvada – netikėk savo įsitikinimais

Ši knyga yra labai naudinga – ji pilna patikimos, moksliškai grindžiamos informacijos. Jeigu tu tikėjai bet kuria dezinformacija apie SCAM, ši knyga gali priversti tave apsigalvoti. Net jeigu tuo ir netikėjai, knyga taip pat gali ateiti į pagalbą įrodant SCAM propaguotojams, kad jų teiginiai yra grįsti dezinformacija. Kad ir ką manai apie SCAM, netikėk tuo, ką galvoji. Pagalvok dar kartą ir pradėk abejoti savo įsitikinimais. R. Feynman teigia, „pirmasis principas yra tas, kad tu neturi savęs kvailinti, ir tu esi tas žmogus, kurį apkvailinti lengviausia“.

Šaltinis: https://sciencebasedmedicine.org/dont-believe-what-you-think/