Mokslo svarba ir pseudomokslo žala Lietuvoje

„Visas mūsų mokslas, vertinant realybės atžvilgiu, yra primityvus ir vaikiškas. Ir vis dėlto tai brangiausia, ką turime“- teigė fizikas Albertas Einšteinas. Iš tiesų, be žmogaus siekio pažinti pasaulį ir produktyvaus žinių taikymo, dar dabar tikriausiai žmonės mirtų nuo menkiausio peršalimo, nes susirgę vietoj gydymo gautų „maldų dozę“. Mokslas veikia mūsų gyvenimą labiau nei mes manome, be jo vaisių- elektros, telefonų, automobilių ir t.t.- neįsivaizduotume savo kasdienybės.

Tačiau nepaisant nesuskaičiuojamų teigiamų mokslo indėlių į mūsų gyvenimo kokybę ir nuostabių technologinių naujovių, akademinė bendruomenė vis dažniau susiduria su socialiniais iššūkiais. Viena to priežasčių- mokslinių teorijų nuolatinis kitimas, nes atlikus naujus tyrimus kartais jos būna išbraukiamos kaip klaidingos ar pakeičiamos naujomis. Be to, tyrimų išvadų formuluotėse neretai aptinkami žodžiai „galbūt“ ar „tikriausiai“, mokslininkų klaidos sulaukia daug kritikos ir būna iškeliamos visuomenėje aukščiau už laimėjimus ir, negana to, egzistenciniai, etiniai ir moraliniai klausimai lieka neatsakyti. Tai kelia žmonių nepasitikėjimą , o šią spragą puikiai užpildo vadinamasis pseudomokslas.

Pseudomokslas- tai įvairios teorijos, klasifikacinės sistemos ir pan., pretenduojančios į mokslo statusą, bet neatitinkančios akademinių mokslo kriterijų. Pseudomokslininkų idėjos pristatomos  kaip mokslinės naudojant įvairius terminus, o moksliškai neraštingam žmogui tai palieka svaiginantį nuostabos ir naujų „žinių“ pojūtį. Mokslininkai savo tiesas įrodo ilgų, sunkių ir pakartotinų tyrimų rezultatais, priima kritiką ir atlikinėja naujus tyrimus bandydami paneigti savo išvadas,  pseudomokslininkai pateikia „nenuginčijamas“ tiesas, o kaip argumentus- savo intuiciją, vienkartinį savo išrasto metodo pritaikymo pasisekimą ar teiginį pagrindžiančius straipsnius, ignoruodami juose tai, kas netinka. Kaip ir menininkas, pseudomokslininkas aprašo ne pasaulį, o savo požiūrį į jį. Ir čia nėra ko stebėtis, kad šis alternatyvusis mokslas pasaulyje klesti, nes didžioji žmonijos dalis moksliškai neraštinga, o net ir raštingą, bet kritiškai nemąstantį žmogų tokie „mokslininkai“ sugeba įtikinti savo iškalbumu.

Ne išimtis ir Lietuva. Šiuo metu Lietuvoje viena iš populiariausių pseudomokslo šakų yra astrologija- tikėjimas, kad dangaus kūnai (žvaigždės, planetos, saulė ir mėnulis) daro įtaką žmogaus, valstybių ir apskritai viso pasaulio likimams. Buvo atlikta daugybė tyrimų, bet nei vienas nepatvirtino jog šios srities principai iš tiesų veikia. Iš tiesų, per pastaruosius 2000 metų, astronomija padarė nemenkų atradimų, pakeitusių visą pasaulėvoką, tačiau astrologija ir toliau laikosi pasenusių koncepcijų bei tvirtina savo tiesas esą laiko patikrintomis. Žmonės ir toliau pradeda savo dienas stebėdamiesi žurnaluose besipuikuojančių horoskopų tikslumu, o ne mokslininkų straipsniais, nors tai tėra paprasčiausias triukas, sukurtas naudojantis Forerio efektu.
Taip pat prie pseudomokslų priskiriama ir alternatyvioji medicina. Apskaičiuota, kad alternatyvioms terapijoms pasaulyje kasmet išleidžiama apie 45 milijardai eurų. Internete gausu įvairių metodų, antpilų, „gydančių nuo visų ligų“, receptų, bei reklamų, kuriose teigiama, kad susimokėjus pinigėlius galima apsilankyti pas „specialistą“, kuris apčiupinėjęs ar kokiu stebuklingu aparatu jus apžiūrėjęs nustatys visas ligas ir sutrikimus. Tačiau tokie metodai dažniausiai nėra patikrinti mokslininkų ir jų poveikis organizmui gali būti netgi žalingas, o ištirtųjų metodų veiksmingumas dažniausiai būna paneigiamas. Kartais įvykusį teigiamą šių metodų poveikį sveikatai galima paaiškinti žmogaus psichologijos galia ar Placebo efektu. Ir tai nuostabu jei žmogus pasijunta geriau, tačiau ar ne naudingiau būtų savo laiką ir pinigus skirti mokslo patikrintiems tyrimams, diagnozėms ir gydymams, o ne neaiškiems eksperimentams ir spėjimams?

Žinoma, dabar pasaulyje populiari žmogaus įsitikinimų laisvė ir tokios pavienės nuomonės, kad pasaulis yra plokščias, ar kad būrėjos pasako daugiau nei šiuolaikinis mokslas rodos nekenkia, tačiau kai tai paliečia didesnę visuomenės dalį, kyla didelis susirūpinimas. Pavyzdžiui, antivakserių skelbiamos viešos abejonės skiepų nauda mažina pasiskiepijusių asmenų skaičių ir kelia epidemijų pavojų, o pernai vykęs staigus tymų protrūkis dar labiau patvirtina šį faktą. Televizijos laidose laiko daugiau skiriama sportui, būrėjų pasakoms ar „žvaigždžių“ dramoms nei mokslininkams, o per tokias laidas kaip „Klausimėlis“ galima prisižiūrėti mokslinio neišprusimo pavyzdžių. Ironiška, bet mūsų ekonomika ir su ja susiję gyvenimo standartai remiasi mokslo pasiekimais.

Tad ką galime pakeisti? Šviestis! Tik kaupdami mokslines žinias galėsime kritiškai vertinti gaunamą informaciją. Dar Hipokratas rašė: „Žmonės mano epilepsiją esant susijusią su dieviškumu tik dėl to, kad jos nesupranta. Tačiau jei viską, kas nesuprantama, laikytume dieviškais dalykais, jiems nebūtų pabaigos.“ Tad skaitant naują straipsnį internete ar žurnale svarbu pasidomėti apie jo autorių ar informacijos šaltinius, o išgirdus iš kaimyno naujieną nepulti jos skleisti kitiems nepasidomėjus plačiau. Be to, kodėl gi nepaskatinti mūsų mokslininkų išlysti iš savo laboratorijų ir praplėsti mūsų akiratį? Taip pat prieš kritikuodami mokslininkus būkime atsargūs, juk „mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais“( Albertas Einšteinas).

 

 

Primename, jog asociacija „Lietuvos Skeptiškas Jaunimas“ organizuoja jaunimo mainus „Science vs. Pseudoscience“.

Daugiau info: https://drive.google.com/file/d/1SOi2FN9wNXlCo6nWHB3ajz5do5CN90tP/view?fbclid=IwAR0wmcCn1lIVqbMp8B3skRKF1gGMZhnXyOS-xlkLlcevaxIg8JIacT62CDg

Registracijos anketa: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfbUP0tVNKEJ_tAQL2XOEfw9uqe4kFDKvQdmNiMUKL-OryGkQ/viewform?fbclid=IwAR22GB0GeyA9lglMkC9IEesbwWGC2XjVwncb2wlzWj2SCMh7eKN13Q2sHjg

Registracija vyksta iki liepos 26 d.